servetinis

servẽtinis, -ė adj. (1), servetìnis (2) austas langeliais, ppr. aštuonnytis: Kokios gražios staltiesės, servẽtinės Žl. Servẽtinę maršką padovanojo Aln. Kelniom baltom servẽtinėm nešiojo Dglš. Užsirišė martelė servetìnį nuometą Kp. | prk.: Kad sugaučia vagį, tai aš jam servetinę šikinę padaryčia (sumuščiau skersai ir išilgai) Prng. ║ būdingas servetoms: Lietuvių liaudies lovatiesės buvo audžiamos iš lininių, vilnonių, medvilninių, pakulinių, kanapinių verpalų sumuštine, dimine, rinktine, kaišytine, rečiau servetine technika MLTEII473.